Nors šią knygą pradėjau skaityti senokai, bet kažkodėl atidėjau į šalį. Po ilgos pertraukos nusprendžiau "Rūstybės karaliui" suteikti dar vieną šansą ir skaityti nuo pradžių, nes per prabėgusį laiką pamiršau, ką skaičiau.
Man truputį nepatiko tai, kad Viviana net nekovojo ir iškart sutiko su tėvų noru ištekėti už Dantės.
Bet Vivianos ir Dantės pokalbiai man patiko. Ypač, kai jie erzino vienas kitą net nesuprasdami, kad traukė vienas kitą. 🙂
Man knygos siužetas patiko, kol autorė nepradėjo aprašyti taip atvirai erotinių scenų. Nors ankščiau skaitytoje Ali Hazelwood knygoje "Nuotaka" jų ir gi buvo, bet ten jos patiko. O čia pasirodė Ana Huang kopijuotų Sylvia Day knygų stilių.
Trečio šanso "Rūstybės karaliui" tikrai nesuteiksiu, nes tai ne mano skonio knyga. 🙂
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą