Nusprendžiau ir aš perskaityti šią populiarią knygą.
Maniau, kad ji manęs visiškai nesudomins, bet nutiko priešingai. Skaitydama ją ne vieną kartą smagiai juokiausi ir tikrai pasibaisėjau makabriškomis scenomis. Jos kažkuo man priminė Lars Kepler knygas apie Joną Liną.
Pati tikrai nenorėčiau gyventi tokiame name kaip Adelina, nes ten būtų velniškai baisu. 😀 O ji atrodė tokia drąsi. Ne tik viena apsigyveno nuošalioje vietoje, bet ir savaip kovojo su tuo persekiotoju. Nors ir supratau iš aprašymo, kad įvyks švelniai tariant labai keista Adelinos ir Zeido "meilės" istorija, bet man buvo įdomu skaityti. 🙂 Na tokios neįprastos knygos tikrai nesitikėjau. Man tas dark romance yra naujas žanras, kurį nusprendžiau išbandyti iš gryno smalsumo, nes romantasy knygas jau truputį pabodo skaityti.
Dar man neteko skaityti tokios knygos kaip "Adelinos vaiduokliai", kuri ir tuo pačiu sužavėtų ir keltų tokį stiprų pasibjaurėjimą.
Kovojau su savimi iki maždaug keturių šimtų puslapių ir vis tik pasibjaurėjimas laimėjo. Jaučiuosi sugaišusi daug laiko be reikalo. Net nežinau ar ką nors dar skaitysiu iš dark romance žanro, nes pažintis su šiuo žanru paliko neišdildomą įspūdį. Čia blogąją prasme.
Dvi žvaigždutes palikau, nes patiko Adelinos ir Dajos juokeliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą