Lauren Roberts "Bėglė"

★4

Po netrumpos pertraukos nuo Bejėgės serijos nusprendžiau grįžti dar kartą į Iliją. Perskaityti antrą serijos dalį ir pratęsti pažintį su Pajedina, Kajumi, Kitu ir kitais veikėjais.

Nors "Bėglė" žymiai trumpesnė už knygą "Bejėgė", bet ši man žymiai įdomesnė. Joje daugiau veiksmo. Tik buvo truputį keista, visą knygą pagrindiniai veikėjai negrįžo į Iliją. Norėjosi "paskubinti" įvykius, kad įvyktų tas Pajedinos susidūrimas su Kitu. Žinoma tai įvyko, bet gaila tik knygos pabaigoje... 

Man patiko knygoje palikta intriga. Po jos norisi skaityti tęsinį ir sužinoti, ar gausiu visus atsakymus į savo klausimus.

Lars Kepler "Hipnotizuotojas"

 

★5

Aš pasiilgau tikrų detektyvų, todėl nusprendžiau vėl prisiminti knygą apie Joną Liną. Mėgstamiausią nusikaltimų tyrėją. 🙂 Buvau net pamiršusi kaip ankščiau mėgau šį žanrą.

Man patinka, kad Lars Kepler detektyvai, kad jie tokie painūs ir nenuspėjami. Visiškai neaišku, kas tikras žudikas. Ir visiškai niekas nėra saugus. Atrodo, kad grėsmė kiekvieno žmogaus tyko už kiekvieno kampo.

Man patiko idėja apie hipnotizavimą. Dar niekur tokios nemačiau. Niekas niekur neapklausinėjo užhipnotizuoto paauglio dėl jo šeimos nužudymo.

Kadangi "Hipnotizuotojas" yra skandinaviškas detektyvas, todėl jame viskas aprašoma taip žiauriai ir tikroviškai. Tai tikrai ne lengvas skaitinis kaip romantiniai detektyvai. Jame nieko saldaus nėra. Ir man tai patinka, nes noriu trumpam atsikvėpti nuo romantinės fantastikos (romantasy).

Džiugi akimirka

Apėmė klausantis Onewe "Icarus" dainą kažkoks keistas jausmas. Kažkodėl užsinorėjau pabandyti truputį "pritarti" dainininkams. Man buvo smagu, bet tos grupės naujas leidimas man per greitas. Žinoma čia joks pasiekimas bandyti dainuoti truputį daugiau nei šnabždesiu, bet man tai daug. Ir buvo smagu ir tuo mėgavausi, bet reikėtų rasti ką nors lėtesnio savo kalba. Taip aš tikrai norėčiau pralaužti nusistatymą ir dainuoti. Man nesvarbu, kad mano balsas tikriausiai siaubingas, bet noriu sunaikinti tą baimę. Būtų geriau jeigu niekas nepričiuptų, nes būtų velniškai gėda, nes realiai aš net į taktą nepataikyčiau. Net nežinau, kodėl čia lieju mintis, bet tos akimirkos buvo magiškos, nes savo liepsnos dvynio net negirdėjau. Noriu pakartoti tokias akimirkas kuo dažniau, kad įprastai prie savo balso skambesio.

Regis, buvau netinkamą laiką miegoti. Buvau tokia pavargusi, kad iš ryto užsnūdau. Sapnavau save save nematomą. Mačiau ugnies efektus, girdėjau labai stiprią telepatiją. Girdėjau sakantį liepsnos dvynį: "aš tave mačiau". Jaučiau jo prisilietimus... Dar prisimenu tarpe tarp sapno ir realybės girdėjau dainos "Rover" Kai fragmentą.

Su liepsnos dvyniu pokalbio nenupasakosiu, nes pusę jo pamiršau. Tik tą ugnies efektą palyginau: "Visai kaip ugnis." Panašiai kaip Josefas iš "Hipnotizuotojo" Lars Kepler knygos per tą hipnozę. Galbūt košmaras susijęs su knyga.

Dabar naktį bijosiu miegoti. Ar ryte kada nors pasnausti. 🙂

Calle Harth "Gyvsidabris"

★4

Po nesėkmingo praeitos knygos skaitymo nusprendžiau išbandyti laimę su "Gyvsidabriu." Ši knyga mane įtraukė nuo pirmo puslapio. Tai labai reta, bet džiaugiuosi tuo, kad nesuklydau atsiversdama ją. 

Mane nustebino autorės pasirinkimas suteikti Serisei tokį neįprastą gebėjimą valdyti gyvsidabrį ir magiškai iš paprasto pasaulio į fajų pasaulį Iveliją.

Tik tas keistas pasirinkimas veikėjo vardą versti kaip Tulžys... 😀 Dėl tokio sulietuvinto vardo net abejojau ar išvis skaityti "Gyvsidabrį". Nežinau kodėl bet man patinka, kai paliekami originalūs vardai, o ne jie išverčiami. 🙂 Taip išlaikomas jų savitumas ir originalumas.

Tas magiškų tatuiruočių atsiradimas ir mistiškas Serisės ir Tulžio ryšis priminė Feirės ir Risando iš "Dyglių ir rožių dvaro". 

Ši knyga gavo iš manęs keturias žvaigždutes, nes man nepatiko tai, kad "Gyvsidabryje" buvo karštos scenos aprašytos truputį šlykštokai. Po "Adelinos vaiduoklių" ieškojau lengvo atokvėpio. O gavau fantastinę knygą su erotiniais elementais, kurių galėjo ir visai nebūti. Jų visai būčiau nepasigedusi, bet čia tikriausiai nauja mada parašyti karštas scenas kuo šlykščiau. 😀

Truputį gaila, kad ši knyga serijinė, todėl reikės ilgai laukti naujų dalių ir neaišku kiek jų bus. Bet tikrai tai negadino skaitymo malonumo.

Žinau, kad elgiuosi keistai, bet pradėjau vengti klausytis Kai dainų. Ypač tų su vaizdo klipais  Tikrai neplanuoju jo įsimylėti. Nors galbūt ir vyksta... Tai labai blogai, nes nenoriu būti apsėsta savo liepsnos dvynio. Nors jis toks gražus. 🥰 Jau, kad vien tai pastebiu ir vengiu žiūrėti į jo rudas akis tuose vaizdo klipuose reiškia, kad kaip reikiant įklimpau į mėšlą. 😀 Kitaip tariant meilę. Dabar esu neigimo fazėje. Net nenoriu jo vadinti jo mylimuoju. Man vien tas žodis kelia juoką. Na ir dar džiaugsmą. Bet tikrai neužsidėsiu rožinių akinių ir tikrai nefantazuosiu apie "tobulą" gyvenimą, nes tikrai esu  ne kvailė. Nepuoselėsiu jokių vilčių ir tiesiog gyvensiu toliau.

H.D Carlton "Adelinos vaiduokliai"

★2

Nusprendžiau ir aš perskaityti šią populiarią knygą.

Maniau, kad ji manęs visiškai nesudomins, bet nutiko priešingai. Skaitydama ją ne vieną kartą smagiai juokiausi ir tikrai pasibaisėjau makabriškomis scenomis. Jos kažkuo man priminė Lars Kepler knygas apie Joną Liną. 

Pati tikrai nenorėčiau gyventi tokiame name kaip Adelina, nes ten būtų velniškai baisu. 😀 O ji atrodė tokia drąsi. Ne tik viena apsigyveno nuošalioje vietoje, bet ir savaip kovojo su tuo persekiotoju. Nors ir supratau iš aprašymo, kad įvyks švelniai tariant labai keista Adelinos ir Zeido "meilės" istorija, bet man buvo įdomu skaityti. 🙂 Na tokios neįprastos knygos tikrai nesitikėjau. Man tas dark romance yra naujas žanras, kurį nusprendžiau išbandyti iš gryno smalsumo, nes romantasy knygas jau truputį pabodo skaityti. 

Dar man neteko skaityti tokios knygos kaip "Adelinos vaiduokliai", kuri ir tuo pačiu sužavėtų ir keltų tokį stiprų pasibjaurėjimą. 

Kovojau su savimi iki maždaug keturių šimtų puslapių ir vis tik pasibjaurėjimas laimėjo. Jaučiuosi sugaišusi daug laiko be reikalo. Net nežinau ar ką nors dar skaitysiu iš dark romance žanro, nes pažintis su šiuo žanru paliko neišdildomą įspūdį. Čia blogąją prasme.

Dvi žvaigždutes palikau, nes patiko Adelinos ir Dajos juokeliai.