Kadangi leidykla išleido paskutinę trilogijos dalį, nusprendžiau dar kartą pradėti skaityti šią knygų seriją, kad šį kartą tikrai galėčiau ją baigti. Ir padėti visus taškus ant i.
Kaip ir skaitant pirmą kartą knygą nusistebėjau autorės pasirinkimu pavadinti pagrindinę veikėją Pajedina. Man tai labai keistas ir gražus vardas.
"Bejėgė" man truputį primena "Bado žaidynių" ir "Raudonosios karalienės mišinį", bet tuo pačiu čia visai kitokia istorija. Ji savaip įdomi ir turi kažką nuostabaus. Man ypač patinka Pajedinos ir Kajaus pokalbiai. Jie tikras knygos variklis. 😀 Skaitydama jų dialogus šypsojausi.
Nors skaitydama knygą prisimenu lyg per miglą siužetą, bet tai man nei kiek negadina skaitymo malonumo. 🙂
Jeigu reikėtų kam nors rekomenduoti "Bejėgę", tai rinkčiausi romantasy gerbėjus, nes man ši knyga į tokią panaši. Joje nemažai romantikos, o fantastikos truputį mažoka. Tik ypatingos galios, o pasaulis primena kažkokius viduramžius, nes karalystę valdo žiaurus monarchas, karalius. Man tik buvo truputį keista, kad autorė neparašė ar tie prasčiokai iš tikrųjų platino kažkokį virusą. Nors elitas tuo tikėjo, bet jokių žinių ar įrodymų apie tai nebuvo. Regis, tie vargšeliai buvo tremiami į Svilę be jokios priežasties. Tik dėl to, kad gimė be ypatingų galių, kitaip tariant buvo normalūs žmonės. Visai nesistebiu, kad kaip kurie prisidėjo prie sukilimo.
Kadangi knyga skirta jaunesniems skaitytojams, tai Pajedina buvo sukurta truputį naivoka. Ji iškart pasitikėjo tais sukilėliais, o juk turėjo būti gudresnė. Suprasti, kad viskam pasibaigus liks pati atpirkimo ožiu. 😀
"Bejėgėje" man patiko abu princai. Tik Kitas atrodė naivesnis už Kajų. Elgėsi taip lyg būtų jaunesnis brolis. Pasakose tokie būna vadinami kvailiais... Man kažkodėl jo pagailo, nes įsimylėjo savo brolio mylimąją. Net keista, kad Kitas taip apsvaigo iš meilės, kad net nematė tos chemijos tarp Pajedinos ir Kajaus.
Ir dar man truputį pritrūko realaus veiksmo. Tos visos puotos ir joms pasiruošimai truputį atsibodo. Norėjosi, kad veikėjai gautų rimtų, sudėtingų beveik neįgyvendinamų uždavinių kaip Sarah J. Maas ir Rebecca Yarros knygose. Kiek skaičiau romantasy knygų tai nei viena mano nuomone negali su jomis lygiuotis. 🙂 Man tos moterys lyg romantasy karalienės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą